Galerija T.2 ArtVilnius'24 meno mugėje

5 salė. Stendo numeris 5.43

Difuzinis grįžtamasis srautas

Difuzinis grįžtamasis srautas yra svarbi jūros ekosistemos dalis, vykstanti pagal fizikos principą, kai dalelės juda iš mažesnės koncentracijos vietos į didesnę. Jo dėka vyksta klimato reguliavimas, palaikomos maisto medžiagų grandinės ir jūros biologinė įvairovė. Šis srautas apima kelias priekrantės sroves, nukreiptas jūros link, ir nuneša atgal į jūrą bangų atnešamus vandenis. Baltijos jūra, jungianti Šiaurės Europos šalis, yra svarbi geografinio, klimato ir kultūrinio identiteto dalis, suformavusi šiaurinės Europos gyventojų gyvenimo būdą, komunikaciją, prekybą, savitą pasaulėjautą ir mitologiją. Baltija yra didžiulis organizmas, atsakingas už ekologines, socialines ir kultūrines sistemas.

Galerija T.2 ArtVilnius’24 mugėje pristato penkias jaunosios kartos tapytojas: Kristiną Asinus, Verdenę Moniką Valkiūnaitę, Gabrielę Šermukšnytę, Rūtą Matulevičiūtę ir Akvilę Malukienę. Jų skirtinga meninė raiška atspindi bendrą lietuvišką identitetą. Vienas iš jo bendrų bruožų gali būti atostogos Baltijos pajūryje vaikystėje. Verdenės Monikos Valkiūnaitės paveiksluose atpažįstami pasaulio tyrinėjimai, kaip pati autorė nurodo, vaikišku žvilgsniu pažįstant nereikšmingas smulkmenas. Gabrielės Šermukšnytės paveiksluose pasakiški blizgučių ir grožio vaizdai kalba apie materiją ir vartotojišką kultūrą. Rūtos Matulevičiūtės kūriniuose ši pasaka interpretuojama kaip utopinė paralelinė realybė, kur popkultūra susipina su senovės tradicijomis. Iš senovės kultūrų semiasi žinių ir simbolių Kristina Asinus. Ji, mentele tapydama džiunglių augalus ir žmones, vaizduose konstruoja kolektyvinėje sąmonėje užkoduotą informaciją. Akvilės Malukienės naujas žvilgsnis į tapybą kuriant paveikslus smala ir pasitelkiant kitas netradicines medžiagas veda link sąmonės ir egzistencijos ištakų, tamsos įsčių.

Jūros dugnas, beveik nepasiekiamas srovių, yra lyg tylus sąmonės simbolis, kur šalia paskendusių kuršių ir vikingų laivų bei jų tarpusavio prekybos ir mūšių pėdsakų galime rasti senas pirmaprades DNR ląsteles, atsakingas už gyvybės pradžią Žemėje.
Penkių autorių darbai savitai atspindi lietuvišką kultūrinį identitetą ir platesnį Baltijos zonos tapatumą. Klimato zonoje, saugioje nuo stichinių nelaimių, susiformavo unikalios kultūros, kurių artumas su gamta yra svarbus šiaurės kultūros aspektas. Skandinaviškas minimalizmas ir ekologinės inovacijos, susipynusios su aukšto lygio estetika, jungia panašaus geografinio ir socialinio klimato šalis. Idėjos, kartu su prekybiniais laivais, keliauja vandeniu į kaimynines šalis, su kuriomis dalinamės Baltijos pakrante.

Difuzinis grįžtamasis srautas, kaip ekologinių ir kultūrinių idėjų kanalas, formuoja jūrų ekosistemą ir kuria gilias sąsajas tarp Baltijos regiono šalių. Tokie mainai prisideda prie unikalios kultūrinės tapatybės ir tradicijų išlaikymo bei perdavimo. Jūros vanduo, nešantis fizines daleles ir simbolinius kultūros fragmentus, padeda suvokti, kad mes, kaip šio regiono gyventojai, esame neatsiejama didesnio ekosistemos ir kultūros tinklo dalis. Galerijos T.2 menininkių kūryba atspindi Baltijos regiono kultūrinį unikalumą, formuojantį bendrą Šiaurės Europos identitetą, kai gamta ir žmogus gyvena harmonijoje. Baltijos jūra tampa gamtos ir kultūros gyvybės šaltiniu, vienijančiu šalių bendruomenes per laiko ir erdvės ribas.

Rėmėjai: Audėjas, Anykščių kvarcas

Mugės darbo laikas

spalio 4 d., penktadienis, – 14.00–20.00
spalio 5 d., šeštadienis, – 11.30–20.00
spalio 6 d., sekmadienis, – 11.30–18.00