Kopa

Nežinau. Nesuprantu. Neįsivaizduoju.

2024 10 22–2024 12 08

Kopos (Sinaimos Kontautės) paroda „Nežinau. Nesuprantu. Neįsivaizduoju.“ tęsia jos kūryboje dominuojančią pereinamųjų būsenų temą. Menininkė pristato parodą kaip vientisą instaliaciją minčių žemėlapio principu išraizgytą Galerijos T.2 erdvėje. Tarpdisciplininiai objektai pristatomi kaip didesnės visumos fragmentai, papildantys vienas kitą ir kuriantys paieškų, abejonių ir sustojimo laikotarpio atspindį. Kopos paroda ypatingai dideliu dėmesiu skiriamu žiūrovo įtraukimui į kūrinių patyrimą. Paroda pati tampa vienu kūriniu, į kurį įžengę iš Vilniaus miesto paribiuose esančios industrinės Panerių zonos, patenkame į paribių zoną sukuriamą mintyse. Kopa kviečia sekti minčių gijomis ir įsitraukti į nesvarumo būseną, laukimą, viltį, kai jau baigėsi sena, bet dar neprasidėjo nauja.

Pasak menininkės, pereinamųjų erdvių ir būsenų esmė yra diskomfortas, atnešamas pokyčių. Asmeninės kūrybos apmąstymai ir pokyčiai atspindi kolektyvinėje sąmonėje jaučiamą pokyčių būseną. Pokyčiai ir kintamumas autorei yra nuolatiniai. Jaqcues Derrida ribines būsenas apibrėždamas „différance“ sąvoka, kuri apima prasmės grandinių sekimo procesą. Šis sekimas niekada nebūna baigtinis, nes prasmė visada atidedama ir visada kinta. Kopos kūriniai bei žodžiai sujungti “gijomis” vedančiomis nuo vienos reikšmės prie kitos.

„Nežinau. Nesuprantu. Neįsivaizduoju.“  kyla iš kūrybinio proceso kitimo. Kopa, patirdama pokyčius savo kūrybiniame procese dėlioja minčių žemėlapį iš senų ir naujų kūrinių. Senos idėjos stato pamatą naujiems kūriniams, o idėjų tinklas, ir minčių seka įgavusi materialią išraišką sukuria galimybę patirti minties, idėjos atsiradimą.

Autorei svarbios disociacijos, depersonalizacijos, derealizacijos idėjos. Kūrinius talpindama tarp dar nematerialių idėjų, egzistuojančių tik žodžių, teksto pavidalu, menininkė kuria nesvarumo ir atsiskyrimo būseną būdingą psichologinių transformacijų, traumų patyrimui, arba senų paradigmų dekonstrukcijai.

Byrančią realybę Kopa paryškina savo kūryboje vyraujančiais kontrastais – tai šviesos ir šešėlio kuriami kontrastai, šviesos ir šešėlio sugretinimas ar ant lango stiklo sustingusi širšė judančio urbanistinio peizažo fone. Kontrastas tiek kelia abejones, tiek kuria parodos reikšmes. Panerių rajonas pats būdamas ribine sostinės vieta, lyg pakometuojamas autorės koncentruotu egzistencinių ir kūrybinių idėjų žemėlapiu.

Autorės pateikiami raktažodžiai:

Susikirtimai;  permatomumas/ trapumas/ nepastovumas; laikinumas; erdvės/ būsenos/ fazės; slenkstis/ perėjimas/ perkėlimas; kontrastai; nežinoma/ nepažįstama/ neatpažįstama/ nesuvokiama; liminal; nejaukumas (nežinant); pauzė; čia ir dabar/ ten ir tada.

Parodos kuratorė Rūta Matulevičiūtė

Parodą remia Vilniaus miesto savivaldybė